Metalo apdirbimas – tai procesas, kuomet keičiasi metalo fizikinės bei išorinės savybės, kurių dėka vėliau žaliava panaudojama įvairiose srityse dideliais mastais. Būtent apdirbimo būdų įvairovė parodo, jog metalas yra be galo lanksti ir įvairialypė medžiaga, galinti prisitaikyti prie išskirtinių poreikių ar aplinkos sąlygų. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie populiariausius metalo apdirbimo būdus ir kokias galimybes kiekvienas iš jų suteikia bene labiausiai visame pasaulyje naudojamai žaliavai.
Metalo apdirbimo būdų iš ties yra be galo daug, o ir kiekvienas jų gali būti atliekamas pasitelkiant skirtingus metodus, tai leidžia metalą ne tik pritaikyti skirtingiems gaminiams, bet ir atskleisti jo paties įvairiapusiškumą.
Fizikines metalo savybes keičiantis apdirbimas
Pradėsime nuo metalo pjovimo lazeriu. Šiandien tai bene populiariausias apdirbimo būdas, skirtas lakštams (išsitenkantiems į 1500×3000 mm pjovimo zoną), vamzdžiams (iki 3000 mm ilgio), kvadratiniams, stačiakampiams profiliams bei kampuočiams ir loviams apdirbti. Lazerio privalumas yra sparta, nes apdirbamas didesnis metalo kiekis per žymiai trumpesnį laiką. Turint lazeriui suprantama programine kalba pritaikytus failus – šis įrenginys gali išpjauti detales, tose pačiose detalėse padaryti įpjovas, skyles ar kitas žymas siekiant pritaikyti prie galutinių gaminių. Tokį apdirbimo būdą dažniausiai renkasi įmonės ar industrijos, kuriose labai svarbus kiekis, tikslumas ir estetika (dažniausiai gaminio papildomai apdirbti nebereikia).
Lakštinio metalo lankstymas – tai apdirbimo būdas, kuomet keičiamos metalo lakšto fizikines savybės ir gaminio galutinė išvaizda visiškai skiriasi nuo pradinės. Pasitelkiant tokį metalo deformavimo būdą galima pagaminti daug įvairių gaminių, pritaikomų statybose, baldų bei kitose pramonėse.
Profilių valcavimas dar kitaip vadinamas lenkimu skirtas ne tik profiliams bet ir vamzdžiams bei lakštiniam metalui deformuoti. Naudojant šį apdirbimo būdą galima išgauti lenktą ar kūginę (jei lenkiamas lakštas) formą. Toks būdas reikalingas norint metalines konstrukcijas pritaikyti vidaus ar lauko baldų gamyboje (pavyzdžiui lauko supynės), automobilių, statybų, medicinos, karinėje, aviacijos bei kitose pramonėse.
Metalo suvirinimas yra dar vienas apdirbimo būdas, be kurio tikrai neapsieitų jokia metalo žaliavas naudojanti industrija. Virinimo pagalba gali būti sujungiamos skirtingos detalės, kas dar labiau praplečia gaminio pritaikymo pagal paskirtį galimybes.
Metalo paviršiaus apdirbimo būdai
Metalo poliravimas tai jau kita metalo apdirbimo kategorija, kurioje keičiama tik gaminio išvaizda. Poliravimo metu, naudojant atitinkamas abrazyvines priemones pirmiausiai nušveičiamas paviršiaus sluoksnis, tuomet specialaus poliruoklio pagalba metalas veikiamas tol, kol įgauna blizgų, tarsi veidrodis, paviršių. Šis apdirbimo būdas plačiai paplitęs automobilių gamybos (ratlankiams bei daugeliui kitų detalių), aviacijos ir kosmoso pramonėse gaminant turbinų ar variklio dalis (kur poliruoti paviršiai ypač aktualūs siekiant užtikrinti geresnę aerodinamiką ir sumažinti pasipriešinimą), elektronikos gamyboje, laivyboje, o taip pat interjero elementų gamyboje, kur aliuminis, nerūdijantis plienas, žalvaris ar varis savo spindesiu bei spalvomis puošia išskirtines ir prabanga alsuojančias parduotuvių vitrinas bei kitas vidaus ir lauko erdves.
Metalo šlifavimas kaip ir poliravimas skirtas apdirbti žaliavos paviršiui. Tokį apdirbimo būdą dažniausiai naudoja dviem atvejais – norint dekoratyviai užbaigti gaminį (suteikti jam matinį paviršių), siekiant pritaikyti dalį ar detalę pagal reikalingus parametrus. Šlifavimas gali būti vibro ir tiesinis. Tiek vienu, tiek kitu metodu išgaunamas skirtingas paviršiaus vaizdas (abrazyvo paliktos žymės), kuris sukuria matišką, skirtingai šviesą atspindintį išbaigimą. Pasitelkdami šį apdirbimo metodą galime atnaujinti susibraižiusius gaminių paviršius, pritaikyti detales pagal tikslesnius parametrus, paruošti tolimesniems apdirbimo etapams. Šlifavimas labai dažnai naudojamas įvairių įrankių, baldų ar interjero detalių gamyboje.
Atlikus visus būtiniausius metalo apdirbimo etapus, lieka paskutinysis – metalo dažymas arba lakavimas, skirti visų metalinių paviršių užbaigimui. Nulakuoti gaminį galima tiek matiniu, tiek ir blizgiu laku, siekiant ne tik apsaugoti paviršių nuo neigiamų aplinkos veiksnių ir oksidacijos tuo pačiu neužgožiant natūralios žaliavos tekstūros. Toks užbaigimas ypač aktualus baldų bei interjero elementų gamyboje, siekiant sukurti ilgaamžį ir savo išvaizda akį traukiantį daiktą.
Metalo dažymas milteliniu būdu yra bene populiariausias. Dažyti paviršiai yra žymiai atsparesni lauko sąlygoms, pavyzdžiui įprastai gan greitai rūdijančios geležies gaminiai padengti dažais gali išsilaikyti nepakitę gerokai ilgesnį laiką. Plati spalvų gama taip pat suteikia puikias sąlygas pritaikyti gaminį ne tik įvairiose industrijose, bet ir atsižvelgiant į erdvių stilistiką.
Vis dėlto, galime pasidžiaugti, kad metalui apdirbti, keisti ir pritaikyti užtenka tiek nedaug būdų, tačiau rezultatai gali pranokti visus lūkesčius (ypač jei kalbame apie žaliavos perspektyvą kūrybos reikalaujančiose industrijose). Ši ilgaamžė žaliava yra puikus pasirinkimas norintiems išskirtinumo, ilgo tarnavimo ir lankstaus gaminių pritaikymo savo reikmėms.